Navigate Up
Sign In

2009.12.14

Lankstūs sąnariai – gyvenimo džiaugsmui

Kalbėjosi Valentina Jakimavičienė
Rudens darganos verčia gūžtis ir nuo žvarbos gaubtis kuo šiltesniais drabužiais, autis šilta avalyne. Tačiau ne visada spėjame tai padaryti, ir lietaus arba šalto vėjo gūsiai pasiveja mus...

Naktį ima sukti sąnarius, rytas išaušta nelinksmas, atsikeliame „tarsi surakinti“...
Prie šeimos gydytojo durų nusidriekusioje eilutėje rudenį maždaug kas trečias – dėl sąnarių skausmų. Statistika teigia, kad didžioji nedarbingų dienų dalis – dėl sąnarių susirgimų.

Kalbamės su Vilniaus Centro poliklinikos gydytoja ortopede traumatologe Janina Čekuoliene, jau beveik tris dešimtmečius priiminėjančia ligonius poliklinikoje ir pacientų pripažįstama kaip viena iš geriausių ir nuoširdžiausių gydytojų. Ji yra dirbusi su Lietuvos moterų krepšinio rinktine, konsultavusi krepšininkus, tinklininkus, o pastaraisiais metais rūpinasi Nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupės šokėjų sveikata.

Kaip jaučiasi žmogus, sergantis artritu?

Sąnarys - tai dviejų kaulų susijungimo vieta, leidžianti žmogaus kūnui judėti, lankstytis. Kaulų galus dengia kremzlinis audinys. Sąnaryje yra šiek tiek skysčio, „sutepančio“ kremzlinius paviršius, kad jie lengvai slystų. Kai dėl uždegimo ar kitų priežasčių kremzlinis audinys pažeidžiamas, sąnarys darosi skausmingas, nelankstus. Dėl to pacientai dažniausiai ir skundžiasi sąnarių sustingimu, judesio ribotumu ir skausmu.

Geriausia būtų, jeigu žmogus ateitų pas gydytoją, kol dar nejaučia skausmo, o tik nuovargį, gal būt, maudimą po didesnio fizinio krūvio. Tie nusiskundimai reiškia artrozės, iš kurios vėliau išsivysto artritas, pradžią. Artritas – sąnario uždegimas, o artrozė – degeneraciniai sąnario kremzlinio audinio pakitimai, kitaip tariant „susinešiojimas“. Kremzlėje atsiranda cistų, įplyšimų, ji tampa nelygi, nepilnavertė.

Į ortopedus traumatologus pacientai dažniausiai kreipiasi dėl vieno sąnario skausmo, nors pastaruoju metu pastebėjome, jog vis daugiau žmonių ateina pavėluotai, kai skauda jau visus sąnarius. Tenka diagnozuoti poliartritą. Tai vis dėl begalinės mūsų žmonių kantrybės. Kai pradeda skaudėti vieną sąnarį (dažniausiai – kelio), žmogus dar nekreipia dėmesio arba gydosi šildomaisiais kompresais, tepalais. Skausmas laikinai praeina, bet problema lieka. Kitą kartą, kojoms pavargus, sušalus, skausmas būna žymiai ūmesnis.

Greičiausia „susidėvi“ kojų – kelio, klubo – sąnariai, nes jiems tenka didžiuliai krūviai. Vyresni žmonės skundžiasi visų sąnarių ir stuburo, iš kurio skausmas plinta visame kūne, skausmais.
Pastaruoju metu nemažai jaunesnių žmonių, kurie groja, dirba su klaviatūra, skundžiasi rankų sąnarių skausmais. Tai daugiau sausgyslių, raiščių problemos.

Labai paplitusios sąnarių endoprotezavimo (keitimo) operacijos. Ar taip paprasta – pakeitus „susidėvėjusį“ sąnarį, nebelieka problemos?

Sąnarių endoprotezavimas – galimybė „susidėvėjusį“ sąnarį pakeisti dirbtiniu - didžiulė pažanga. Žmonės, kurie negalėdavo judėti, dabar vaikšto. Tačiau tos operacijos tenka ilgai – apie 2- 3 metus -laukti, iškęsti sudėtingą operaciją, nuskausminimo procedūras, reabilitacijos periodą. Jeigu tenka keisti ne vieną, o du sąnarius, antros operacijos reikia vėl tiek pat laukti ir viską kartoti. Sąnarių ligos dažniausia kamuoja vyresnio amžiaus žmones, turinčius ir kitokių sveikatos sutrikimų, tai dar pasunkina situaciją.

Todėl būtina ir stengiamasi padaryti viską, kad kuo ilgiau nereiktų operuoti. Visi ortopedai rekomenduoja: kol galite vaikščioti, apsieiti be nuskausminamųjų, reikia išsaugoti savus sąnarius. Kad ir kokia pažangi būtų medicina, neįmanoma užtikrinti, kad po sąnario keitimo operacijos pacientas galės judėti taip, kaip anksčiau. Jei žmogus nugali baimę pasirodyti gydytojui, pasiryžta įveikti skausmą, jeigu vykdo visas gydytojo rekomendacijas, jis žymiai ilgiau išsaugo savo sąnarius ir apsieina be operacijos.

Dabar labai populiarūs sporto klubai, kuriuos lanko ne tik jauni, bet ir vyresni. Moterys neretai žavisi aerobika. Ką Jūs rekomenduojate norintiems išlikti jaunatviškiems, sveikiems ir lankstiems?

Norintiems kuo ilgiau išlaikyti lanksčius sąnarius puikiai gali pasitarnauti paprasčiausia mankšta. Nebūtinai daryti aktyvią mankštą ryte, bėgioti, šokinėti. Anaiptol. Mankštą, kurioje pagrindinis akcentas – judesio amplitudė, galima daryti ir po darbo, pailsėjus, radus laisvo laiko. Jeigu kiekvienas, pasižiūrėjęs į katinėlį, bent kartą per dieną padarytų keletą paprastų tempimo pratimų, ilgiau išsaugotų sveikus sąnarius.

Moterys dėl labilesnės endokrininės sistemos, dėl jos pakitimų, dėl viršsvorio, dėl to, kad per vėlai susidomi aktyviu gyvenimo būdu ir dėl daugelio kitų priežasčių dažniau nei vyrai serga artroze. Tačiau aerobika – tai sveikų žmonių sportas. Greitis, šuoliai, staigūs judesiai neigiamai veikia sąnarius. Vyresnio amžiaus žmonėms aerobika gali būti kaip tik sąnarių skausmo paūmėjimo priežastimi. Puiku, kad žmonės vis labiau pamėgsta sporto klubus, tačiau nereiktų pamiršti, jog kiekvienam amžiui – savas tempas ir savi pratimai. Vyresniesiems žymiai tinkamesni pratimai, paremti raumenų tempimais didinančiais judesių amplitudę, kurių dėka pagerėja raumenų tonusas, kraujotaka.

Žmonėms, kurie turi sąnarių patologiją, skiriama gydomoji mankšta, kuri gali būti atliekama ambulatoriškai, vadovaujant medikui. Jos dėka bandoma pristabdyti sąnarių griuvimo procesą. Jeigu pieštume artrozės gydymo ratą, tai jo centre - gydomoji mankšta. Aplink – fizioterapinės procedūros, įvairūs medicinos preparatai, maisto papildai, gyvenimo būdas. Gydomoji mankšta – visko pagrindas, nes sąnarys sukurtas judesiui. Jaunystėje jis gali pakelti didelius krūvius, nes jį supa elastingi, stiprūs raumenys, raiščiai, sausgyslės. O su metais raumenų masė mažėja, jėga silpnėja, raumenys kietėja, darosi nebe tokie elastingi, sąnariui tenka vis didesnis apkrovimas, jame daugėja degeneracinių pakitimų. Ne paskutinėje vietoje ir paveldėtas genetinis polinkis sirgti sąnarių ligomis, deja, ko gero, būdingas daugeliui lietuvių... Sprendžiu iš to, kad dėl sąnarių ligų kreipiasi vis daugiau jaunesnio amžiaus žmonių nei prieš porą dešimtmečių.

Kokia Jūsų nuomonė apie maisto papildus?

Anksčiau mano nuomonė apie maisto papildus buvo skeptiška, tačiau ją pakeitė... mano pacientai. Vartojantieji maisto papildus su gliukozaminu jaučiasi žymiai geriau, jų sąnariai lengvesni, judresni. Tada pradėjau domėtis, skaityti garsių klinikų medžiagą ir klausiau, kodėl, kaip. Laboratorijoje nepavyksta įrodyti daugumos maisto papildų poveikio į kremzlę. Tačiau klinikiniuose stebėjimuose – didžiuliuose, kuriuose dalyvauja 10 tūkst. žmonių, matomi neginčijami rezultatai.

Prisimenu vieną pacientę, apie 50 metų amžiaus, dirbančią dažytoja. Jos darbas sunkus, nuolat tenka laipioti ant kopėčių. Skundėsi kelio sąnario skausmu, sąnaryje buvo skysčio, jį teko nutraukti. Gydėme ilgokai, skyrėme priešuždegimines procedūras, injekcijas, bet sąnarys gijo sunkiai. Patariau pabandyti vartoti maisto papildus, paprašiau ateiti po mėnesio. Sulaukiau jos po dviejų mėnesių, tačiau moteris atėjo dėl kitų reikalų, į kabinetą lengvai įbėgo. Kai paklausiau jos apie nesveiką sąnarį, ji prisipažino, net pamiršusi šią problemą. „Vaistai, kuriuos pastarąjį kartą rekomendavote, tiesiog stebuklingi. Po mėnesio pradėjau vėl dirbti, bėgioju, matot, net pamiršau, kad skaudėjo“, - sakė ji.

Kitas pacientas skundėsi sąnarių skausmais, kurie trukdė jam laisvai judėti, o juo labiau – rytais bėgioti. Dėl kitų sveikatos problemų jis negalėjo gerti nuskausminamųjų vaistų, namie nebuvo kam suleisti injekcijų, o kardiologai, pas kuriuos lankėsi, primygtinai rekomendavo gyventi aktyviau, sportuoti. Atrodė, jog žmogui nebėra kaip padėti... Patariau jam vartoti maisto papildus. Po mėnesio žmogus atėjo pasidžiaugti, jog vėl gali gyventi įprastu ritmu, sveikata pagerėjo, nebejaučia sąnarių skausmo.

Dabar savo pacientams rekomenduoju maisto papildus vartoti pavasarį ir rudenį – po tris mėnesius. Vasarą, kai šilta, lengva apranga ir avalynė, žmonės daugiau juda, plaukioja, valgo daug vaisių ir daržovių, todėl jaučiasi žymiai geriau. Galima daryti pertrauką. Maisto papildai tausoja sąnario kremzlę ir padeda palaikyti lanksčius sąnarius, todėl tokia lengvai prieinama pagalba būtina pasinaudoti.

Jūs konsultuojate profesionalius sportininkus, baleto šokėjus, kurių sąnariams tenka didžiuliai krūviai... Ar jiems taip pat rekomenduojate papildus?

Būtinai! Ir merginoms, ir vaikinams. Šokėjai, kaip ir aukšto meistriškumo sportininkai, dirba nepaprastai daug. Jiems maisto papildai reikalingi nuolat, kad tausotų sąnarių kremzlę, kad ją pamaitintų, išlaikytų, pagerintų jos būklę. Maisto papildai skiriami ir vartojami gyvenimo džiaugsmui. Ką gamta sugriovė, deja, medicina atstatyti, atkurti negali. Tačiau pagerinti gyvenimo kokybę – gali.
Mano garbaus amžiaus kolegė gydytoja, kuriai jau 85 – eri metai, ir yra pakeistas klubo sąnarys, vartoja papildus su gliukozminu ir bosvelijų ekstraktu ir sako, jog po to, kai tris mėnesius juos pageria, kitus tris mėnesius jaučiasi visai gerai. Ji ir manęs prašo priminti pacientams, kad maisto papildą vartotų tinkamomis ir gydytojų rekomenduojamomis dozėmis. Ji sako: „Pagalvokite, kas geriau: ar gyventi su skaudančiu, nejudriu sąnariu, ar tą patį laiką gyventi nejaučiant skausmo ir džiaugiantis gyvenimu? Supraskite, tai - didelis skirtumas.“ Verta į išmintingus žodžius įsiklausyti. Aš visada sakau, geriau sutaupyti atsisakant bandelės ar sausianių, kurie tik padidins svorį, o išleisti pinigus savo sveikatai gerinti.

Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Valentina Jakimavičienė